- pažardė
- pažárdė sf. (1) Ds, pažardė̃ (3b) OG199, Krs 1. vieta palei žardį: Pririšk arklį pažárdėj – užės Slk. 2. vieta palei žardą: Pribarstė pilną pažardę galvų [linų] Paį. Pilna pažardė̃ grūdų pribyrėjus Tvr. Nuvaryk antis pažárdėn, tegu renka grūdus Trgn. Mano marčios bajarskos, sėjo linus pažárdėj (d.) Ign. Pažardėj kiaulės mėgia knisti Š. 3. Krs, Nj, Slm apačioje žardo iš lentų ar kartelių padarytas stalas: Supilk galvenas ant pažardžių Sml.
Dictionary of the Lithuanian Language.